sarvaliuoti

sar̃valiuoti, -iuoja, -iavo intr. 1. Kv sunktis iš vidaus: Kubilas palaikis, sar̃valiuoja, sar̃valiuoja Ll. 2. Krtv bėgti (apie pūlius): Iš skaudulio sar̃valiuoja pūliai Up. Mažiukui ir man sar̃valiavo iš vienos ausies Gs. Iš žaizdos sar̃valiuoja Slv. 3. būti apvarvėjusiam, aptekėjusiam: Barzda sar̃valiuoja, matyt, lašinius ėdė Užv. Po pečiaus kepa žąsis, puiki, riebi, apgružėjusi, sarvaliuoja sau taukuose TS1903,5.